Seniai tave mačiau,-
Kaip dieną žvaigždę,
O saulė neužtemo,
Bet tavęs nėra...
Tu man sakydavai,
Kad reikia eiti,
Nes namų slenksčio nebėra...
Nelaimė į akis žiūrėjo,
O kelrodė žvaigždė
Jau kitame pakraštyje...
Žiūrėjau, akis pražiūrėjau,
Tavęs nėra, o tu – šalia...
Tik nepavirsk žvaigžde.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą