Iš visos širdies, Albinai.
Kiekvieną dirbinį
Iš gražaus medžio
Pavadinčiau auksu,
Prie jo klijuosiu etiketę:
Čia gero žmogaus skobta,
Gintaru papuošta,
Visa miškų daina sudėta...
Dabar dar vieną mintį
Šiandien verpsiu:
Kas gali tik akis turėti,
Pažiūri į dangaus mėlynę
Ir skina iš ten žvaigždę,
Kuri prie antpečių žibėtų.
Apsižvalgysiu ir po namą,
Kur Motinos su savo
Vaikeliais sėdėta,-
Ten auga ąžuolėlis,
Liekna liepa šlama,
Paukščių kalba girdėta.
Suverpk į siūlą
Žodį mano,
Tegu jis ima
Širdyje virpėti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą