Dar niekad neatrodė
Toks gražus pasaulis,
Pilnas harmonijos judrios,-
Tylu prie žemės,
Kai paskutinis žiedas,
Padėkojęs saulei,
Atsigula ir ruošiasi
Per visą žiemą pamiegot...
Kiek vasarą jų buvo
Ant žalio stiebelio,
Visi žiūrėjo mėlynom akim,
Kiekvieną lankė bitė
Ir savo sparneliais
Vis glostė ir kedeno,-
Kaip šiltas vėjas
Nuo debesies stogų.
Ruduo, ruduo...
Jis paskutinis lemia,
Kada paslėps akis
Po bąlančiu sniegu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą