Pušų kvapu alsavo miškas,
Pušų viršūnės siekė debesį
Ir gėrė lašą viens po kito,
Rausvi veidai žiūrėjo
Iš po mėnulio skrybėlės...
Užsisvajojo vasara
Ir nepamatė, kur pradingo
Gelsvi sakų lašai.
Kvepėjo ir mėlynės šilo,
Atokaitoje gailiai gyrėsi,
O viržiai nutūpė aikštelę
Su bičių dūzgiančiais pulkais.
Kvepėjo topoliai ir eglės,
Avietės biro tūkstančiais;
Kas pasisėjo, ko visai neliko...
Ir atsiduso iš aukštai
Dvasios mūsų senolių,-
Lašėjo saulės spinduliai...
Rudens kiti kvapai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą