Bėgioju akimis
Po rudeninę pievą
Ir džiaugsmas nusveria
Visas kitas mintis,
Kai pamatau – dar žydi
Mažas dobilas tarp lapų,
Kuriuos nuskynė
Prabėgdamas šiaurys.
Ir taip kas metai,
Taip kiekvieną dieną -
Vis naujas žiburys
Pražysta ant palangės,
Visų mūsų pievoje,
Ir spindi netgi naktimis.
Tikėjimas – viltis,
Kad žemėje gyvename
Ne veltui visą dieną,
Todėl matau ir žiedą,-
Jis skirtas saulei,
Kuri pažvelgia į akis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą