Daug ką gyvenime randu,
Daug visko prarandu,
Džiaugiuosi visada,
Kad niekas nesužino.
Einu per lieptą,
Nukrenta dažnai
Ten ašara į laiko upę -
Niekas to nežino...
Dėkoju saulei,
Akmeniui meldžiuosi,
Kad jie tokie tvirti
Ir viską žino.
Dar ieškau eidama
Į savo kelią,
Kurio krypties
Net mėnuo nepalaimino...
Noriu atrasti ir paimti,
Tau atnešti visko,
Tik nežinia, iš kur, kada,
Ko niekas niekada
Atgal nesugrąžina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą