Skiriu Janinai, Ramunei ir kitoms draugėms
Tu daug jaunesnė už mane
Ir tiktum į dukras,
Kurių aš neturėjau,-
Nelėmė likimas.
Mes - abi moterys
Su savo svajone
Ir prie gėlių, prie knygos,-
Ten mūsų rankos susisiekia
Ir akys susitinka.
Nėra dienos tokios,
Kad saulė neprikeltų.
Kada ateina sutema,
Abi akis užmerkiame.
Ir skausmo nebėra -
Tik užmarštis labai trumpa
Ir vėl į darbą, mūsų rytą,-
Laikas keltis...Einam.
Tegu naktis aplenkia
Ir nejuda svarstyklės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą