Versmės

Aš mokiausi tik iš tėvų -

Laikyti rankoje rykštelę,

Kada vis gainiojau

Neklaužadas avis ir žąsiukus,

Bet niekada nešerdavau,

Tiktai mosuodavau

Sau virš galvos

Ir sau dažnai pataikydavau...

Žinojau:skauda,

Oi, kaip skauda.

Tėvelis nei mama net nebarė,

Kai praganiau du žąsiukus,

Kurie subrido ir nuskendo...

Šaltinis būna ir labai žiaurus,

Jeigu jame neatsargus

Ir neklausai jo valios,

Neįžiūri verpetų,

Kur jie traukia, tarsi verda...

Aš nežinojau, dar buvau maža,

Šio upeliuko paslapties -

Pati įsibridau į šaltą

Tarsi ledas vandenį...

Ir nuo tada žąsiukų

Jau nebeganiau,-

Kiekvienas paslaptis

Savaip išbando.