Vienišiai

Kiek daug vienišių gamtoje,

Medis kažkur toli

Nuo savo girios auga,

Nemato giminaičių,

Kiti net ir miške

Neranda panašių,

Treti – kreivai išaugę.

Kamanė peržiemoja viena,

Viena vėl korį krauna,

Sugrauš kenkėjai ir perus,

Kol vėl nušvis

Pavasario saulutė –

Visų laimė.

Paukščiai greičiau užauga,

O vienišų – ne vienas,

Per anksti perėti ir auginti vaikučius,

Kol nežinai tiesiausio kelio,

Kur skrisi žiemai,

Kaip grįši iš kitų,

Šiltų kraštų,

Esi tol vienas,

Kol išmoksi laukti, –

Viskas paprasta.