2019 m. liepos 21 d., sekmadienis

Dukteriai ŽEMEI




Nusiprausk savo ašaromis,
Bent kart ir abu nusiprauskime,
Tapsime tyri ir skaistūs,
Poetai ir dainiai…
Nebijokim sudegti iš gėdos,
Kai nuodėmes savo
Prieš Dievą atskleisime
Senoj bažnytėlėje,
Būsim vienuolėmis
Degindamos ir vainikėlį
Per Jonines…
Nebelenkim galvų pasilenkusios,
Mūsų motės taip darė iš vargo
Savo vyrus į karą išleidusios,
Pačios virė ir arė,
Nešė vaikus skarelėse,
Po guba guldė
Ir niukino arklius,
Kai mėžė ir vežė
Per Onines…
Nusipinkim vainikus
Ramunių žiedų negailėdami,
Sukvieskim bites iš visų pašalių
Į medinius avilius,
Šaltą žiemą drauge iškentėsime
Meilėje...
Pažiūrėkim į saulę – ji dega,
Mes abu – jos vaikai,
Bet kapstomės žemėje,
Ji nušluosto mūs ašaras,
Prakaito marškinius gręžia,
Gims čia gražūs vaikai,
Vaivorykštėj vystyti,
Jaučiantys ašaras,
Bus ir dainiai,
Ir klounai,
Poetai
Pavasarį.







Komentarų nėra: