Didybėje
– nebetelpi,
Taip
gimsta nuodėmė,
Jei
kitą kaltini,
Pats
pasilieki kaltas
Už
jį,
Netgi
už save…
Sparnais
paukštis užauga,
O mes
– siela sava,
Senatvėje
– vėl mažas,
Daug
ko nepameni,
Daug
kas prarandama,
Jautiesi
lyg sapne…
Dangaus
aukštybę garbini,
Taptum
žvaigžde,
O
kada prisiartini,
Matai
– kokia esi maža,
Pažeidžiama,
Lakštutės
giesmės lydima…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą