Dažnas
skaičiuojam laiką
Apvaliomis
datomis, –
Kas
aš buvau
Prieš
penkiasdešimt metų,
Kokias
turėjau svajones.
Didžiausia
buvo ir tada,
Netgi
dabar, –
Po
penkiasdešimt metų, –
Turėti
draugą,
Širdimi
artimą,
Panašiais
siekiais,
Kad
kiltume aukščiau…
Ko
ieškome, tą randame,
Ilga
draugystė bręsta
Ir
nugali gamtos trauka –
Turėti
savo lizdą,
Kelias,
nors vieną vadą,
Kad
visi skristume
Aukščiau…
Dangus
skaičiuoja laiką
Milijardais
– ne tik metais,
Suka
visatą
Tau
ir man,
Aš
dabar – mama,
Močiutė
– visų draugė,
Svajonės
išsipildė su kaupu
Ir iš
aukščiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą