Visas
jėgas naujo statybai skiriame,
O
sutrūnija senos knygos,
Lentynos
lūžta nuo daiktų,
Kurie
– nei prekė,
Nei
ten gautos dovanų…
Parsiveži
iš miesto suvenyrą,
Keli
jį ant lentynos,
Dar
uždarai ir po stiklu,
Ten
stypso metų metais,
Jo
paskirties jau nieks nežino,
Bet
vis toliau perku,
Dedu…
Seną
laikrodį sutaiso –
Eina,
muša valandas,
Net
suskaičiuoja tavo pusvalandžius,
Tada
girdi,
Kokia
brangi viena sekundė,
Kai
kažką nauja,
Savo
atrandi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą