Sraigė

Visokių sraigių pasitaiko,

Bet turi jos savo namus,

Nešiojasi netgi vaikai,

Visi užaugę,

Po vandenis ir po miškus…

Namai nuo niekadėjų saugo,

Nuvaiko graužikus,

Nors pačios viską graužia,

Kas pasitaiko po ranka,

Ir laukuose, ir prie namų…

Joms dilgėlės – skaniausios,

Ėda šviežius lapus,

Kitiems belieka stiebą kirsti,

Bet vėl jinai pakyla nuo šaknų.

Nemarios būtų sraigės,

Bet atsiranda atkaklių,

Kurie iškrapšto sraigę

Netgi iš jos namų.