Upių
krantus sujungia tiltai,
Kad
žmonės saugiai keltųsi,
Prekiautų,
giminiuotųsi, sueitų,
Apsikabintų
pasiilgę
Savų
ir draugų…
Per
vandenynus laivais plaukia,
Suranda
ir naujas žemes,
Kur
gera, – visus traukia,
Dėl
to ir keliame bures…
Prie
ežerų – liepteliai,
Matuojami
ir sieksniais
Vis
ramiu žvilgsniu,
Neilgas
ir tas kelias,
Bet
čiagi susitinkame abu…
Čia
krykštauja antelės,
Poruojasi
žuvėdros,
Gulbės
– vis po dvi,
O kas
tenai, salelėse,
Težino
tik gera dangaus akis.
Te
lieptą kala stalius,
O
lieptais ir einame visi…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą