Gerumo
ilgesys – poezija,
Tai
šventa,
Kai
iš savęs jauti, –
Žuvėdra
skrenda,
O
dangus – toks mėlynas,
Kaip
ir tavo akys,
Tu į
mane žiūri
Ir
ilgai žvilgsnio nenuleidi,
Kaista
veidas,
O
kaip dunksi jautri
Širdis…
Švelnumo
ilgesys – romantika,
Kad
vis paimtumei už rankos,
Susijungtų
pirštai,
Virpėtų
keliai ilgesy,
Šnabždėtų
žodis,
Lūpose
atvertas,
Pavirsčiau
gulbės plunksna,
Krintančia
į tavo glėbį,
Nors
vienu pirštu prisiliesk…
Tikrumo
ilgimės?
Tikrai
– neverta
Visą
gyvenimą tikėtis
Poezijos,
romantikos,
Bet
pasilieka ilgesys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą