Xanna
Žmogus
ilgai negali
Juoktis
anei verkti,
Praeina
ir aistra,
Laukimas,
ilgesys,
Jausmą
sunku valdyti,
Bet
ir šis – tik laikinas,
Ne
amžinas ir medis,
Kai
lieka tik stuobrys…
Sulinksta
ir pečiai,
Bijai
iš aukšto žvelgti,
Trumpėja
atmintis,
Tada
viską visiems atleidi,
Nebijai
pikto žodžio,
Kad
ką ir kas sakys…
Kiekvienas
žinom savo vertę, –
Metai patikrina šaknis,
Atsiveria
ir kitos erčios,
Laimės
– kitas spindesys…
Išauga
giminystės medis,
Išsišakoja
į visas šalis,
Susitinki
po daugel metų,
Žiūri
tik į akis
Ir
tylomis šneki,
Negali
nieko pasakyt,
Kodėl
verki…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą