Negaliu
atsigrožėti Anykščiais,
Nors
jau metai slyste slysta,
Dar
Šventosios vandenimis
Plaukia
antys, gulbės su vaikais,
O
pakrantėmis svyruoja
Baltas
beržas ar žilvitis…
Viskas
duota žemei iš dangaus,
Krenta
lašas ir nepasiklysta,
Traukia
jį namo,
Iš
kur pakilo,
Ten
ir grįžta…
Sugrįžtu
po metų
Ar
daugiau,
Vis
prisimenu vaikystę ir jaunystę,
Skambina
varpai bažnyčios...
Kaip
galiu čia nesugrįžti?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą