Nebuvau
garsi – nesu ir paukštė,
Giedanti
rytais ir vakare,
Klausausi
tik giesmės
Lakštingalos,
–
Jinai
garsesnė už mane…
Nebuvau
smilga – nesu žolė,
Sugulusi
į pradalgę,
Renku
po žalią pievą
Ramunes,
–
Jos
daug baltesnės už mane…
Nebuvau
upe – nardžiau ežere,
Upelių
vingiuose rinkau
Akmenėlius,
–
Jie –
visokių spalvų,
Panašūs
į mane…
Nepaliečiau
žvaigždžių, –
Jos
daug toliau nei saulė,
Kuri
šildo, degina,
Kaip
ir mano jausmai
Nakčia...
Mėnesėliui
prisiekiau,
Būsiu
ramybėje visada,
Nušvisiu
saule,
Giedosiu
tik ryte,
Būsiu
smilga,
Ramune,
Tarp
akmenų išdygusia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą