Šešėliai

Kaip vasarą, taip žiemą,

Per šešėlius brendame,

Kol tiesus vienas kelias,

Nepasiklysti bandome,

Bet nepavyksta…

Per mišką takeliu nubėgau,

Užslinko juodas debesėlis,

Paduok man ranką, –

Toks painus gyvenimas,

Viena pasijutau prie medžio,

Mirgančio šešėliuose,

Ir tu juk vienas…

Pavasarį pakrūmės atsibunda,

Žibutės žydi mėlynos,

Baltų ievų pavėsyje

Kvapus pajutę atsisėdame

Ir žiūrime į brendančius šešėlius,

Vingiuojančius per pievą…

Kolei aplinkui – žaluma,

Nematau tavo akyse

Dangaus mėlynės,

Vis ieškau tako pas tave,

Kiekvienas – su šešėliais,

Skynimais...

O kai pripranta akys – jau ruduo,

Nebežydi ievos,

Šešėliui nusišypsau, –

Abu – lygūs.