Takelis

Mano takelis – į pakalnę,

Dabar eiti – lengva,

Jau – ne Sizifas

Ir akmens toli neridenu,

Lėčiau einu į kalną,

Užkopusi aplink žvelgiu…

Gimtinė – netoli,

Pasiekiu mintimis,

Betgi ne rankomis,

O kaip dar būtų ir paglostyti gražu, –

Kalneliai – apvalaini,

Medeliais apaugę,

Panuovaliai – jau nušienauti

Ir po stogu suvežti…

Mano takelis – pro Pilaitę,

Per klonius, miškelius,

Kai nueinu,

Grąžau savo rankas,

Prie pilko akmenėlio tariu

Tavo vardą, tarsi šventą,

Raudos balsu…

Našlių gyvenimas – sunkus,

Pilkas takelis,

Kaip ir Sizifo

Ridenamas akmuo.