Ačiū nuoširdiems jaunuoliams
Kaip
tolimi –
Kalnų
erelis,
Stiprus
paukštis, –
Aukštai
lizdai,
O
slėnyje sugauna grobį,
Neša
nesiklausęs
Savo
vaikams,
Kol
jie išskleis sparnus,
Reikės
ir laiko,
Kol
skris, – nuožmi kova
Vis
lauks…
O
ežere, nuošalioje pakrantėje,
Susuko
du lizdus
Tylenės
gulbės,
Mažyliai
plaukia prie mamos,
Tėvelis
sergi
Nuo
visų nelaimių iš dangaus
Ir
kas baugina žemėje,
Švelnūs
pūkeliai neapsaugo
Nuo
šalčio ir kaitros,
Užskrenda
vanagas,
Patykojo
ir lapė,
Iš
viso lizdo lieka
Mažumos.
Oi,
kiek kainuoja
Laisvė,
Aukštumos…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą