Gyvenimą pažįstu iš arti

Nė vienos pėdos nėra apleistos,

Kažkas vis mena,

Toliau mina,

Palydi saulę ligi sutemos,

Paskui žvaigždelėmis ją apdalina…

Nudegina sausra

Aukštesnius kalnelius,

Dirvas nusvilina,

Atplukdo vėjas iš toli

Pilkuosius debesis,

Palyja…

Vėl kyla daigas,

Stiepiasi į dangų,

Šviesos didi galybė,

Kiekvienas savo tėvų pėdas randame,

Išgirstame žodžius,

Į ką gyvenime vėliau

Atsiremiame.