Didžiausias
gėris – gamtoje,
Kai
žydi, noksta
Ne
per vieną dieną,
Krenta
į žemę
Ir
skaidria rasa,
Primena
jaunystę…
Giliausias
ežeras – dangus,
Per
jį ir saulė slysta,
O iš
paskos mėnulis bėga,
Jaunas
ar senagalys,
Meilei
pasiryžęs…
Kiekvienas
saldus vaisius,
Kol
jis – ant šakos,
Vėjo
papurtomas nubyra,
Keliu
ir valgau
Metų
gėrį,
Savo
dienų krikštą –
Palaimintą
dangaus draugystę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą