Tik
vieną kartą teko
Kaspijos
jūra naktį plaukti,
Medūzos
nardė – žuvo po laivu,
Venecijos
lagūnoje
Žuvėdros
maudėsi – mačiau,
Jos
klykavo,
Galbūt
todėl ir jūrų
Iki
šiol nepamilau…
Jūras
mačiau nuo kranto,
Jų
švyturiu norėčiau būti,
Gintarėlių
nerinkau, –
Jos
tiko tik Jūratei,
Kastytį
liūdesiu pavadinau…
Pakalbinu
prie kojų bangą,
Nurieda
ji toliau,
Nusineša
ir mano svają,
Plaukti,
kur toliau,
Negu
buvau…
Stoviu
nutvilkyta saulės,
Liejasi
šilti jausmai,
Tik
neklausk, kodėl ir tamsūs debesys
Dažnai
užplaukia,
Jūroje
ir ašaras matau,
Jos –
gintarai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą