Kiek
nedaug reikia –
Tik
išeit į kiemą,
Praverti
vartelius,
Pasveikinti
kaimyną,
Susėsti
po medžiu,
O
vėjas pats atlėks,
Pagros
žiogelis smuikeliu,
Bus
gera ir gražu…
Kiek
daug reikia,
Kad
sužinotų,
Kaip
tu gyveni –
Nukakti
į miestelį,
Nueiti
į bažnyčią,
Vargonai
– virš tavęs,
Kaip
ir dangus,
Po
pamaldų – į aikštę,
Kur
daug žmonių,
Ir
nesibijant atsiverti,
Ką
šį kartą jauti…
Vieni
papasakos,
Kas
vedė, gimė,
Kiti
„labos’’ nuo giminių,
Treti
– jau tolimi,
Pakalba ir tyli, –
Nebe
kaimynai,
Bet
vis geriau,
Nei
kalbant už akių…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą