Kada
į mūšį šaukia,
Pirma
rikiuojasi vedliai,
Vėliavas
iškėlę laukia,
Kol
prisijungs pulkai…
Pilkieji
– kareivėliai,
Kur
jų kapai,
Ar
vėliavos juos apdengė,
Ar
liko pakelėj?
Istorikai
po šimtmečių
Dar
ginčija ribas,
Kas
aršiau kovėsi,
Kieno
gausesnės jėgos,
Kieno
didesnis nuopelnas,
Karūnas
kelia,
Žibančias
aukštai…
Pilkieji
kareivėliai – tylūs,
Nežymūs
jų milinių
Rankovių
antsiuvai,
Dažnas
– be antpečių,
Neatpažįstami
visai,
O
kiek liko našlaičių, –
Jų
nemini istorikai…
Kiek
sutapimų, datų,
Dėl
jų vis suka galvas
Iki
šiol raštininkai,
Kas
gynė, išvadavo,
Kas
bėgo ir nuo karo,
Kad
gyvus pamatytų jų vaikai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą