Pagarba ir meilė

Skiriu Onai Samulytei - Eigminienei

Daug įvykių praskrieja

Pro užmerktas akis – tai nemiga

Kankina, kelia,

Matau rankas,

Sugrubusius pirštus,

Sunkių darbų išvargintas…

Prabėgo metai gražūs,

Pabėgom nuo tremties,

Kai visi kaimai liko,

Lyg klaikūs miražai,

Jaunystės juokas pasiliko

Girdimas širdy

Ir neapsakomas žodžiu laukimas

Kažko gero…

Ir piemenaitės buvome,

Dirvonus arėme,

Drugelius po pievas gaudėme,

Blakstienas dažėme šerkšnu,

Vėju plaukus šukavome,

Dažnai tik sau dainavome,

Antelėmis rypavome…

Gražesnio žodžio nerandu, –

Tu – sesė mano.