Kiekvieną
rytą saulė
Pro
langą nusijuokia:
„Esi
miegalė, kelkis,
Nusiprausk
ir šluokis,
Važiuos
piršliai,
Takelis
vinguriuotas,
Užklius
už grėblio,
Apsisuks
ir išvažiuos ’’…
Oi,
pramigau karietą,
Į
paprastą vežimą nesisėdu,
Didžiulės
korės vasarai,
Ten
veža šieną,
Vežėčiose
– net mėšlą…
O
mano kraitvežiai
Po
keturis susėda,
Vos
pakelia gausybę drobių,
O
kiek tenai dar juostų,
Rankšluosčių,
kitų aprėdymų…
Tik
nesipirškite, neklausinėkite,
Esu
raiba antelė,
Kai
norisi, rypuoju,
Bet
neužtraukiau niekada
Tėveliams gėdos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą