Kelio
pradžia – tai laimės pliūpsnis,
Bėgi
į glėbį neatsigręždama,
Manai,
apsups malonėmis
Ir
sugrąžins vėl į jaunystę,
Dar
vakarais paskambins gitara…
Daug
žingsnių greta tenka bristi –
Bus
sniego pusnys
Ir
ištiks audra,
Paskęsi
šiltame ir glėbyje,
Susups
į kailinius,
Pradėsi
krykštauti,
Glamonėse
– aistra…
Medaus
mėnuo būna
Vasarą
ir žiemą,
Pavasaris
pražysta – jis čia pat,
Žiūrėk,
ruduo
Stirnos
žingsniu atbėga,
Pakeitęs
rudą apdarą staiga…
Nejaugi
pabaiga?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą