Nematomas pasaulis

Pasaulis toks, kokį gali matyti, –

Eini per pievą,

Minkšta ir jauku,

Drugelis supasi ant smilgos,

Cikados griežia

Į žiogo smuiką panašiu

Instrumentu…

Eini gatve,

Grįsta akmenimis,

Ne taip statysi koją,

Nešoksi grojant naktimis,

Pabūsi elgeta

Ir dienomis…

Dairausi – apsiblausę horizontai,

Galbūt tik ten pasaulio pakraštys,

Prieisiu ir nuleisiu kojas

Ir pasinersiu debesy,

Pasieksiu žvaigždę,

Menančią rytojų,

Tik tu mane paliesk…

Mano pasaulyje kasdien kartojasi

Ne vien tik džiaugsmas – laimė,

Bet ir neišsakytas liūdesys...

Nekeliu kojų

Ir tu neliesk,

Drugelio neužmink,

Daugiau neskris.