Lelijos

Prisimenu laikus,

Kada žydėdavo

Rubikių ežere

Vandens lelijos,

Boluodavo prie salos Didžiosios,

Sūpuodavosi, lyg vaikai,

Kai vėjas šiaušdavo,

Stipriau vilnija

Prie Liepynės,

Kalneliuose pasklidusios

Ligi pat Anykštos…

Prisimenu išleistuves,

Kai kelis žiedus skynei,

Pridėjai prie galvos,

Nutirpo ledas nuo krūtinės,

Gulbe virtau,

O tie žiedai nusviro

Valties smaigaly,

Vis laukiau išsiilgusi,

Kada pabučiuos…

Oi, tie balti žiedai lelijų

Seka gyvenime be atvangos,

Paneriu ranką –

Vanduo prasiskyrė,

Nedrįstu skinti, –

Niekas daugiau

Nebe padovanos

Nei geltonos,

Anei baltos...

Balta puta į valtį teliūskuojasi,

Subliūkšta ir nusiiria, –

Laikas negrįžta atgalios.