Ne
tam stovėjome
Už
rankų susikibę,
Kad
kas užčiauptų burną
Po
metų kelerių,
Gėlės
nuvysta,
Bet
nesikeičia norai, –
Laisvė
yra brangesnė
Ir už
auksą,
Nors
tiktai vieną žiedą
Ant
piršto teturiu…
Jeigu
reikėtų,
Eičiau
ir dar kartą,
Stovėčiau
ir prieš tankus
Dėl
ateities savo vaikų,
Tegu
nuo šiolei,
Nors
žodis būna laisvas,
Tegu
tiesos nevaržo
Jokie
varžtai,
Kad
iš didžiosios raidės būtų rašoma
ŽMOGUS.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą