Atviromis akimis

Iškeičiau veidrodį

Į ežerą nurimusį,

Jame ir mano atvaizdas,

Akių gelmė,

Motinystės įsikūnijimas,

Sėkmė…

Iškeičiau plaukų bangas

Į upeliukų labirintus,

Juose ir mano

Gyvasties tėkmė,

Siūbuojasi lelijos, –

Baltos ir geltonos,

Rožinėmis virsta,

Nes prie lūpų tinka,

Antakiai dar žvilga

Juoda gija –

Tai moterų dermė…

Iškeičiau ir liūdesį

Į vaikystės juoką – atvirą,

Nerūpestingą,

Į jūrą bėgu Nemunu ir Nerimi,

Iš tolo ir Šventosios srovės girdisi,

Kur augau ir užaugau,

Skubu susitikt su tavimi

Atviromis akimis...

O veidrodyje jau

Abu – seni.