Branda

Užauga smilga

Ant pliko dirvono,

Pribręsta grūdas,

Pasisėja ir šile,

Pievos nuo jų, –

Tai žalios, tai geltonos, –

Siūbuoja vėjuje,

Tarsi jūros banga…

Suspėjo ir išdygti,

Ir laiku užaugti, –

Gaji ta prigimties gija, –

Džiaugiasi ir rudens sulaukusi,

Kiekvieną savo grūdą,

Dygstantį šalia,

Pamato, jaučia, pasidžiaugia,

Nes rado vietą

Prie akmens ir smėlyje…

Vis pasiūbuoju, laukiu,

Kada mano visi

Grūdai subręs.