2019 m. liepos 8 d., pirmadienis

Verkiai





Po daugelio metų,
Lyg namo sugrįžti,
Galvoji, kad rasi palikęs,
Dar tebelaukia legendos.
Sūnus palaidūnas,
Ištroškęs garbės,
Keliauja vis dar keliauja,
Per kalnus
Ir vėl nusileidžia...
Jeigu žinotum iš anksto,
Ko nori ir gausi,
Keliautum, keliautus, keliautum.
Lizdeika – žynys,
Buvo rastas ne veltui,
Padėjo gentainiams
Surasti ir maisto,
Su priešais kariauti
Uždegdamas ugnį ant kalno.
Tas fakelas gęsta,
Apleisti Verkiai,
Neris tik pavasariais kyla,
Nuplukdo ledus į pievas,
Slėnius Valakampių.
Nemala miltų – nebėra ir tų girnų,
Nebekvepia grindys grūdais,
Maišų nebe užkelia svirtys
Į antrąjį aukštį.
Lai gurgena srovė,
Jo klausosi kalnas,
Legendoje – aukuras,
Didikų čia šimtmečius vaikščiota.
Oi, žilabarzdžiai žyniai,
Nejaugi dabar nebežinote,
Nieko nesakote ateičiai,
Ką galim išverkti?
O kaip visa tai
Norėtume perduoti
Vis savo vaikaičiams
Be verksmo.


Komentarų nėra: