Ruduo
nubalino man plaukus,
Pasipuošiau
šerkšnu,
Pabėrė
iš dangaus man žiupsnį
Paskutinės
žvaigždės meilės
Ir
vėl lyg nuotaka džiaugiuosi
Ir
verkiu…
Pavasaris
plaukus pašiaušė, –
Toks
vėjas karštas ir stiprus, –
Apkabinau
berželį baltą,
Kasas
jo kedenu,
Džiaugiuosi
ir verkiu…
Vasaris
– baltas baltas,
Ne
vasara, nors tuo pačiu vardu,
Širdyje
kibirkščiuoja žaizdras,
Svajonėse
tave jaučiu,
Pučiu
dainuodama, verkiu…
Pabūk
man rudeniu,
Rudu
klevo lapu,
Jis
artimas – labai gražus,
Kaip
tu…
Pašokime
su vėjeliu,
Džiaugiuosi
ir verkiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą