Niekam neskolinga

🙌

Vienas gyvendamas

Tik už save ir atsakai,

Bet koks tada nuobodulys,

Kada aplink nekrykštauja vaikai,

Nėra kam nė į šoną

Rytais pabaksnoti,

Kažko stinga…

„Vienas, kaip pirštas’’, –

Sakydavo gana seniai,

Gal smilių ir turėdavo minty,

Kuris į visus rodo,

Mažylis šypsosi linksmai,

Nors neužaugo didelis,

Bet ir akių jis niekam neišbado…

Ant dešinio nežinomojo

Užsimoviau aukso žiedą,

Bet ir nelaimė iš paskos atrieda,

Kai reikia vėl mūvėti

Ant rankos kairės,

Todėl tas pirštas,

Skelbiantis nežinomybę…

Vienas nykštys

Man reikalingas,

Nuo jo ir antspaudas pase,

Nepakartojami jo juostų vingiai,

Be jo nesugraibyčiau plunksnos,

Neparašyčiau ir paraštėse,

Kad nesu vieniša,

Esu labai laiminga, –

Nieko nepasisavinau per prievartą,

Nebaksnoju ir dabar pirštu,

Niekam neskolinga.