Diena Šermukšnienė
Prabėgo
metai, – taip ir turi būti,
Upėje
keičiasi vanduo,
Pavasarį
juos atneša upeliai,
Papildo
akmenėliais iš visų kalnelių,
O
slėniai atiduoda molį,
Plukdydami savo smiltis,
Išgarino
durpynuose žolių stiebus,
Iš
jų nupynėme jau vainikus…
Ateina
sėjos metas, – taip ir turi būti,
Ją
keičia ir pjūtis,
Rišame
po šiaudą ir statome gubas,
Daug
varpų – metai sotūs,
Šiaudais
apdengs naujas trobas,
O
pabaigtinių vainikus
Nešioja
šeimininkai,
Atšventę
Žolines, –
Artėja
ta diena,
Tarsi
metų suktinis,
Taip
laukiama branda,
Taip
turi būti, kasmet bus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą