Visur
toks pat dangus –
Žvaigždynai
žemę semia,
Per
visą naktį ten žvelgiu,
O
nemigo naktis – tiktai į gera,
Kas
gi be mūsų meilės žvaigždę
Nuraškytų
naktimis…
Kasnakt
po vieną pačios krenta,
Nuskrenda
nežinomu keliu,
O
kiek nežinome žmonių,
Kurie
už horizonto laukia,
Linki
žemei laimės,
Nesusisiekia
vienas su kitu...
Paukščių
Taku ir gervės skrenda,
Jos
žino kelią tarp žvaigždžių,
Pameta
plunksną – žodžiai skrenda,
Neužrašyti
pieštuku,
Kur
esi tu…
Šį
vakarą nuskinsiu žvaigždę, –
Esu
aukščiau virš debesų, –
Nešu
snape šakelę mirtos,
Skiriu
tau švelnų dainos aidą
Prie
žvaigždės dovanų,
Kad
jaustumei – šalia esu,
Ne
virš debesų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą