Pagarba slaugantiems

Gyvybė – didžiulė paslaptis,

Net iki šiol ir mokslas

Vienos nuomonės neranda, –

Dievybė, žemės galios,

Kosmoso dulkių jungtis,

Judėjimas – gyvenimas...

O viskas žemėje

Juk ne savaime atsiranda, –

Gimdami verkiame,

Liga – vėl skausmas,

Kenčiame...

Ne mūsų valioje gyvybės,

Paskutinio ir atodūsio slenkstis.

Labai ilga slauga – kančia,

Kada žiūri į mylimo žmogaus

Iš skausmo perkreiptą veidą.

Oi, ne kiekvienas gali tai ištverti.

Atsakomybė ir nelaimė –

Viskas čia drauge, –

Visi mes vieni kitus

Gerbiame ir slaugome.