Visus prakalbinu
Kiekvieną rytą,-
Prikelia vis laikas,
Paskambina lyg varpas.
Neužsklęsti mano langai
Ir girdisi toli toli,
Kaip ūžia gatvės,-
Nuospaudos sutrintos
Nuo akmeninio grindinio
Ilgokai laikosi...
Keliai vis nuveda,
Kur paremta lazda prie durų,
Niekas neklebena veltui,
Jeigu į vidų nepašaukia...
Viskas aplinkui sava -
Sava šeima, draugai,-
Visi čia buvo, dar yra,
Kurie išėjo amžinai,
Palangėje tik rūta sužaliavo...
Net amžinybė – sava.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą