Leisk man ir tau
Nors naktį atsikvėpti,-
Rytais sunki galva
Ir nėra kur kada
Net nerimo paslėpti,
Kol bus slogi diena.
Ruduo vis laiko
Taip stipriai apglėbęs,
Užspaudžia burną -
Nė gėlos išrėkti,
Kai sergantis šalia.
O medžiai vis randuoti,
Nulaužtos šakos mėtosi,
Nespėja net surinkti,
Lapų net sušluoti,
Tik žiemos paukščiai
Nesivargina per lietų
Bėgiodami karksėti,
Nors šilumos visiems nėra...
Užversiu savo knygą,
Ir gana.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą