Gyvenimas nestovi vietoje;
Jis laisvas kaip upelis,
Tekantis per akmenis -
Vis kur giliau...
Jeigu jų būna daug daugiau
Negu srovė įveikia,
Pakyla užtvanka iš lėto
Ir išsilieja, skverbiasi toliau.
Gyvenimo verpetuose
Visi mes pasinėrę
Ir laukiame kažko daugiau,
O turime gyvenimą tik vieną
Ir akmuo krinta pagaliau...
Į karštą grindinį pabeldžia
Smarkus viesulas,
Bet kojos eina basos ir toliau.
-Aš savo misiją, atrodo, atlikau,-
Pasakė beržas, linkdamas
Nuo vėtros...
O kas toliau?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą