Rubikiai

Žuvėdros baltos

Ir juodgalviai kirai

Ežerą vis lanko,

Kaip taiklios strėlės

Krinta į bangas,

Paskui pasikelia,

Garsiai suklykia

Ir dingsta debesų fone.

Ir taip kas rytą,

Tik klausyk :“Kvy kvy“...

Dar girdisi kita kalba,

O ant bangos tik nardo

Antys kryklės,

Maži narai su vaikučiu.

Jie dar maži ir tyli,

Kad nematytų

Akis negera...

Dangus nustebęs žiūri -

Pakrantėje štai putos purios,

Vis nendrei pabučiuoja kojas;

Koks ežeras žavus,

Kol gyvas ir ramus.