Jaučiu, kaip medis auga,
Atsiremiu – kamienas tvirtas,
Žemos šakos – rankos,
O aukščiau – pečiai,-
Lyg vyras augalotas
Tik viršūnę saugo
Nuo vėjo gūsio,-
Kaip vienintelio nedraugo,
Kuris užklumpa nelauktai.
Tada su juo gražiai suaugu,
Aš - liepa po langais;
Viena šaka atsirėmė į langą,
O už kitos ir tu laikaisi.
Tiktai kodėl medžius
Sodina, retina, genėja,
Gal vėjo bijomės labai?
Liepos karna stipri -
Iš jos plaušų ir vyžos,
Ir kitokie gražūs rankdarbiai...
Ar viską išbandei?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą