Pašto balandžiai –
Seniai prijaukinti,
Jie klauso šeimininkų
Ir pildo norus jų.
Kaip jaučiasi nelaisvėje
Šie gražūs paukščiai,
Kai neša laišką,
Kartais ir džiaugsmingą,
Su nuostabiu žodžiu:
„Tave tiktai myliu“...
Bet skrenda paukštis
Ir per uolas grėsmingas,
O sakalas pamato
Jį skvarbiu žvilgsniu,
Tada ir lieka
Daug kas nelaimingi,
Negavę šių laiškų...
Po kregždės nameliu
Tylu, gražu,
Nors neneša laiškų.
Išskris jinai toli,
Aš liksiu saugoti namų.
Čia lieka atmintis
Mažų ir jos vaikų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą