Lelijos baltos kvepia,-
Karališkos jos, ponios,
Visur jos tinka – vazoje
Ir tau prie kairio šono.
Prie atlapo – berneliui,
Mergelei - prie širdelės;
Baltuoja vidur sodo
Žiedų mažos taurelės.
Iš tolo raudonuoja
Oranžinės lelijos,-
Lietaus nei stipraus vėjo
Žiedeliai jų nebijo.
Jos mūsų žemę myli,
Neprašo, kad ravėtų,
Ir tarp žaliųjų smilgų
Jos dar gražiau derėtų.
Kas paprasta, taip traukia,
Toks žavus atvirumas,-
Tarsi iš gimto sodžiaus
Kvapnus ir savas dūmas.
Žiedai, žiedynai mano,
Koks Joninių gražumas!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą