Miške ir medžiai
Ne vienos rūšies,
Tarsi suskirstyti ir padalyti -
Vieni aukštesni už pušis,
Nors ši per visą žiemą
Vis žalia ir išlaki,
Pavasarį vis žydi...
Kiti jau skverbiasi aukščiau;
Net atsparus žilvitis
Užsiima sau vietą,
Kur šlapiau, arčiau vandens
Ir jo negalima jau išvaryti.
Tokia pati žmonių dalia -
Visuomenė suskirstyta,
Savaime padalyta
Ir nebėra mažam ir paprastam
Nei vietos, nei žodį sakyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą