2012 m. birželio 21 d., ketvirtadienis

Mano darže





Daug posakių yra
Apie sodus, daržus
Ir piktžoles gajas,
Kurios taip auga
Ir nesėtos...
Aukščiausias - ožkabarzdis,
Dar kitaip ir arkliadantis,
Kuris vis bijo išsišiepti...
Dantis parodo tiktai tie,
Kurie laisvi derėtis -
Į daržą bėga paravėti,
O po to prie stalo sėdasi...
Labai gražus ir kietis,
Nes auga už visus aukštesnis
Ir šaknys labai kietos,-
Niekaip jo net neišravėsi;
Vis reikia iš peties jį kirsti.
Bet žmonės visas piktžoles,
Su kuriomis sunku
Šiaip sau susidoroti,
Tik vaistais pavadina
Ir tada jos veši išsišiepusios.
Iš dilgėlės - sriuba
Ir skruzdžių pienas,
O varnalėša traukia pūlinius,
Reumatą gydo
Ir naikina pelėsius.
Žliugės ir pienė, balanda -
Pavasario salotoms,-
Garšva ir kvapą dar priduoda.
Pati nepalankiausia -
Ta neklaužada „amerikonka“,
Iš užjūrio atsivežta -
Be jokio skonio reklama,
Kad ten geriausios bulvės auga...
O kurgi usnį dėti?
-Ne mano daržas
Ir ne mano pupos,-
Sakė tėtis...




Komentarų nėra: